Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Vulkaninė uoliena (moksliniuose tekstuose dažnai vadinama vulkanitu) – uoliena, susidariusi ugnikalnių išsiveržimų metu, kai magma pasiekia Žemės paviršių ir sustingsta. Ši sąvoka nėra visiškai griežta, nes gamtoje vulkaninės uolienos palaipsniui pereina į negiliai susidariusias hipabizines bei metamorfinės kilmės uolienas, o jų medžiaga gali tapti ir nuosėdinių uolienų sudėtine dalimi. Dėl to geologijoje vulkaninės ir hipabizinės uolienos ne visada aiškiai atskiriamos. Kai kurios vulkaninės kilmės uolienos, ypač susiformavusios senaisiais geologiniais laikotarpiais, vėliau gali būti pakitusios dėl metamorfizmo. Tokios uolienos vadinamos metavulkanitais. Sprogstamųjų išsiveržimų metu susidarančios vulkaninės kilmės nuolaužos ir nuosėdos apibūdinamos kaip piroklastinės. Vulkaninės uolienos yra plačiai paplitusios Žemės paviršiuje, ypač vandenynų dugne. Sausumoje jos daugiausia paplitusios litosferinių plokščių sandūrose ir didelėse bazaltų srityse. Manoma, kad jos dengia apie 8 % Žemės sausumos paviršiaus. |
kovo 1 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Trenčynas – miestas vakarų Slovakijoje, Vaho upės slėnyje, netoli Čekijos sienos. Tai devintasis pagal gyventojų skaičių miestas šalyje. Virš gyvenvietės iškilusi viduramžių laikų pilis. Trenčyne gimė populiarus rašytojas, senovės civilizacijų tyrinėtojas Voitechas Zamarovskis. Gyvenvietėje pirmieji gyventojai pasirodė ant kalvos pastačius Trenčyno pilį. 1412 m. Zigmantas Liuksemburgietis miestui suteikė laisvojo imperijos miesto privilegijas. Gyvenvietė suklestėjo, kai XIX a. nutiestas geležinkelis tarp Žilinos ir Bratislavos. Mieste pradėtos kurti naujos įmonės, ypač vystyta tekstilės, maisto ir mašinų pramonė. 1867 m. miesto statusas iš „laisvojo imperijos miesto“ pakeistas į „miesto su savivalda“. 2026 m. Trenčynas išrinktas Europos kultūros sostine (kartu su Oulu Suomijoje). Šios savaitės iniciatyva yra 2026 m. Europos kultūros sostinės. |
Naujienos
|